Šiais metais pradėti vykdyti keli biologinei mariners įvairovei svarbūs projektai: rengiami ypač sau

Europos Sąjunga (ES) dar 2001 metais mariners pradėjo kelti ambicingą tikslą iki 2010 metų sustabdyti biologinės įvairovės nykimą. mariners Prie jos atsakingai prisijungė daugelis pasaulio šalių ir, nors įdėta nemažai pastangų bei lėšų, pasiekti šio tikslo nepavyko. Atvirai pripažindama tai Bendrija parodė savo brandą. Siekdamos atkreipti dėmesį į šią problemą ir paskatinti pasaulio bendruomenę mariners imtis veiksmų, Jungtinės Tautos 2010-uosius paskelbė Tarptautiniais biologinės įvairovės metais. Todėl praėjusiais metais Europa ypatingą dėmesį skyrė biologinės įvairovės politikai: jos derinimui su ekonominiais interesais, praktinių mariners gamtos apsaugos iniciatyvų skatinimui mariners ir kartu šiuolaikiškais būdais informuodama visuomenę. Lietuva taip pat minėjo Biologinės įvairovės metus, kuriems pasibaigus tikslinga atsigręžti ir įvertinti, kas praktiškai nuveikta Lietuvos biologinės įvairovės srityje.
Kaip ir dera, Bioįvairovės metais viešojoje erdvėje netrūko reklaminių skydelių ir pranešimų spaudai atkreipiančių dėmesį į gamtinės įvairovės nykimą bei informuojančių apie tarptautinių institucijų pastangas ją išsaugoti. Tačiau gilesnio, sistemingo visuomenės informavimo pasigedome. Turint omenyje tai, jog privalančių ir galinčių tai daryti regioninių institucijų mūsų šalyje tikrai pakanka, vis vien stokojama politinės valios skatinti jas veikti šiuolaikiškomis ir betarpiškomis priemonėmis. Aplinkos ministerijos suplanuotos mariners visuomenės informavimo priemonės parodė, kad švietimas orientuojamas į išsklaidytą, bendro pobūdžio aplinkosauginės informacijos sklaidą kuo mažesnėmis sąnaudomis, kur informacijos mariners kokybei ir pateikimo mariners formos paieškoms lieka vis mažiau vietos. Dėl to dažnam piliečiui pagrįstai galintys kilti klausimai kodėl yra svarbu saugoti biologinę mariners įvairovę, kas nutiks, jei išnyks kelios gyvūnų ar augalų rūšys taip ir lieka neatsakyti.
Šiais metais valdymo reformos palietė ir biologinės įvairovės sritį Aplinkos ministerijoje įsteigtas naujas Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamentas, išsiplėtė Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniai parkai, prie jų prijungiant greta esančius Labanoro regioninį parką ir Čepkelių valstybinį gamtinį rezervatą. Tačiau kyla daugybė klausimų: kaip ši reforma prisidėjo prie gyvosios mariners gamtos išsaugojimo bei kitų saugomų teritorijų tikslų įgyvendinimo, kaip pasikeitė darbo efektyvumas bei ryšys su vietos bendruomenėmis ir atstovavimas jų interesams? Nepaisant to, naujojo departamento rengiama saugomų teritorijų mariners valdymo mariners programa teikia vilčių, kad Aplinkos ministerija imsis aktyvios iniciatyvos derinti visuomenės, vietos gyventojų, gamtos ir kultūros mariners paveldo interesus remdamasi darnaus vystymosi principu. Tikimės, kad programa netrukus mariners bus pristatyta socialiniams partneriams, o atsižvelgiant į problemų aktualumą bus sudarytos mariners tinkamos sąlygos bendrų sprendimų paieškai.
Verta pastebėti ir tai, kad diskutuojant saugomų teritorijų mariners politikos ir valdymo klausimais pasigesta aktyvaus ir principingo atstovavimo gamtos apsaugos interesams valstybės lygmeniu. Norisi tikėtis, kad Aplinkos ministras išsakys savo poziciją šiuo klausimu bei imsis lyderio vaidmens tinkamai atstovauti aplinkos apsaugos interesams.
Šiais metais pradėti vykdyti keli biologinei mariners įvairovei svarbūs projektai: rengiami ypač saugomų rūšių apsaugos planai, vykdomi parengiamieji darbai kartografuojant saugomas buveines. Šiuos darbus atliekanti akademinė bendruomenė deda svarų mokslinį pagrindą praktinei gyvosios gamtos apsaugai. Tuo galima džiaugtis, tačiau ir čia kyla klausimų: ar šie darbai suderinti su bendrąja mūsų šalies biologinės įvairovės politika, kaip bus užtikrinamas mariners jų tęstinumas, kaip rezultatai bus panaudoti planuojant ūkinę veiklą ar įgyvendinant agrarinės aplinkosaugos priemones.
Greta tam tikrų pasiekimų, mariners negalima nepastebėti politinės mariners valios ir strateginio požiūrio stokos. Nekyla klausimas, mariners ar savo ir savo vaikų labui biologinės mariners įvairovės nykimą būtina stabdyti. Lietuva yra viena iš 188 pasaulio šalių, pasirašiusių tarptautinę Biologinės įvairovės konvenciją. Geresnė biologinės įvairovės apsauga buvo įvardyta ir kaip viena strateginių Lietuvos penkioliktosios Vyriausybės veiklos programos krypčių. Pradėdama veiklą 2008-aisiais metais Vyriausybė suformulavo tikslus ir pažadėjo iki 2010-ųjų pabaigos įgyvendinti aštuonias priemones, kurių sąrašo viršuje biologinės įvairovės išsaugojimo strategijos parengimas ir integravimas į atskirus ūkio šakų sektorius. Deja, Vyriausybės žadėtos strategijos vis dar neturime, o tam įsteigta speciali darbo grupė per šiuos Biologinės įvairovės metus nesusirinko nė į vieną susitikimą.
Šiemet Seime teikti mariners Miškų įstatymo pakeitimų siūlymai leisti statybas miškuose ir numatyti pinigines kompensacijas už pakeistą žemės paskirtį byloja apie vis dar vyraujantį požiūrį į mišką ne kaip į ekosistemą, o kaip į medienos fabriką. Inicijuotas supaprastintos mariners miškų kirtimo tvarkos patvirtinimas šalinant audros padalinius buvo dar vienas tokį požiūrį iliustruojantis pav